Aktuali ir naudinga informacija planuojantiems aplankyti Tenerifę

Nacionalinė virtuvė

Kaip ir visoje Ispanijoje, taip ir Tenerifėje galima gardžiuotis populiariu patiekalu paella, įvairiausiais užkandžiais tapas, jūros gėrybių patiekalais, gurkšnoti sangria. Kurortuose galima rasti visų įdomesnių šalių virtuvių – nuo Meksikos iki Tailando, nuo itališkos picos ar lazanijos iki pačių tikriausių kanarietiškų bulvių (mažos, keptos su lupenomis ir patiekiamos su aštriu oranžiniu ir žaliu padažais), dar vadinamų papas. 

Išgerkite kanarietiškos kavos baraquito su sutirštintu pienu, puria pieno puta, saldžiu likeriu ir cinamonu. Kainos panašios kaip ir kituose Pietų Europos kurortuose, kai kur net pigiau (pavyzdžiui, kepsnys gali kainuoti nuo 10 EUR, žuvies patiekalas – apie 6-8 EUR).
Gofio – senovės guančių, gyvenusių saloje dar iki kolonizavimo, virtuvės pagrindinis akcentas: miltai iš miežių ir kukurūzų. Iš jų verdama košė, jais tirštinami troškiniai ir kepama duona.
Sancochoto – troškinta žuvis su bulvėmis.
Potaje de berros – sriuba su vėžiais, kiaulienos šonkauliais, kukurūzų

burbuolėmis, bulvėmis, pupelėmis ir kmynais.
Ropa vieja – daržovių troškinys su mėsa.
Puchero – troškinys iš chorizo dešros, pupelių, žirnių, bulvių, pagardintas šafranu.
Conejo al samorejo – patiekalas iš triušienos ir pomidorų.
Malvasia – aromatingas, saldus ir stiprus vynas iš Lanzarotės salos.
Rom miel – medaus romas. 

Apgyvendinimo ypatumai
Viešbučių kategorija žymima žvaigždutėmis. Kategorija priklauso nuo viešbučio ar apartamentų vietos, teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės, aptarnavimo lygio, nuo viešbučio kambarių dydžio bei jų įrangos.
Kanarų salose nėra viešbučių, turinčių privatų paplūdimį. Įėjimas į paplūdimius yra nemokamas, tačiau už gultus ir skėčius paplūdimiuose reikia mokėti papildomai. Viešbučio rankšluosčių į paplūdimį neštis neleidžiama, nebent už užstatą arba išsinuomavus.
Tenerifėje registruojantis viešbučiuose turistams gali tekti sumokėti užstatą už viešbučiuose teikiamas papildomas paslaugas (tarptautinius telefono skambučius, naudojimąsi baru, seifu ir pan.). Užstatas gali būti sumokėtas eurais arba kreditine kortele, kurioje bus užblokuota atitinkama pinigų suma.

Pravartu prisiminti
Darbo laikas. Valiutų keityklos: nuo 9:00 iki 14:00, šeštadieniais nuo 9:00 iki 12:00, sekmadienis – ne darbo diena. Bankai: pirmadienį-šeštadienį 8:30-14:00. Parduotuvės: 9:00-13:00 ir 16:30-20:00.
Arbatpinigiai. Kaip ir daugumoje pasaulio vietų, čia įprasta palikti arbatpinigių

10% nuo sumos restoranuose, kavinėse, taip pat – aptarnaujančiam viešbučio personalui.
Transportas. Į Kanarų salas galite patekti lėktuvu arba keltu. Lėktuvai skraido ir tarp salų, kuriuose yra oro uostai. Jei nėra – į salą galima patekti keltu arba greitaeigiu laivu. Keliai salose nuolat gerinami, tačiau kalnų keliukai siauri, tad važiuoti jais reikia itin atsargiai.
Apribojimai. Keliaujant po Europos Sąjungos šalis nėra apribojimų bagažui, jeigu daiktai skirti asmeniniam naudojimui, o ne perpardavimui. Prekės laikomos skirtomis asmeniniam naudojimui, jeigu turite ne daugiau kaip: 800 vnt. cigarečių, 400 vnt. cigarilių, 200 vnt. cigarų, 1 kg tabako, 10 l alkoholinių gėrimų, 20 l spirituoto vyno, 90 l vyno, iš kurio leidžiama iki 60 l putojančio vyno, 110 litrų alaus.
Lauktuvėms. Medaus romas Ron miel, vynas Malvasia, gurmaniškas padažas patiekalams, palmių medus.

Transportas
Keliauti po salą patogiausia automobiliu. Jei nuspresite vykti autobusu, štai čia yra viešojo transporto informacija: TITSA
Taksi geriau pasigauti gatvėje, nei kviesti stelefonu. Bus pigiau ir greičiau.

Oras
Tenerifė visiems pažįstama kaip amžino pavasario, saulės sala. Oro temperatūra neženkliai svyruoja tiek paros metu, tiek keičiantis metų laikams. Vasarą čia oro temperatūra siekia apie 26-28 °C, o žiemą – apie 20-22 °C. Norintys saulės ir paplūdimio malonumų Tenerife turėtų džiaugtis gegužės-spalio mėnesiais. Žiemos šiltos ir malonios, gali palynoti, tačiau šilumos ir saulės pakanka.
Pietinėje ir šiaurinėje Tenerifės dalyse vyrauja skirtingas, tačiau švelnus klimatas, kuriam vadovauja Atlanto vandenynas bei salos reljefas. Šiaurinėje dalyje labiau vėjuota ir iškrenta daugiau kritulių, tačiau augmenija čia gerokai vešlesnė ir turtingesnė. Pietinę dalį nuo lietaus apsaugo per salą besidriekiantis kalnų masyvas. Tad jei į Tenerifę keliaujate žiemą, rinkitės pietinę salos dalį.

Mėnuo	I	II	III	IV	V	VI	VII	VIII	IX	X	XI	XII
Oro temperatūra °C	21	21	22	23	24	27	29	30	28	26	24	22
Vandens temperatūra °C	19	19	19	19	20	20	22	23	22	22	21	20

Tenerifės sala

Plotas – 7500 kv. km.
Gyventojų – 2,118 mln. (2012 metais)
Sostinė – Tenerifės - Santa Krusas arba Gran Kanarijos - Las Palmas (keičiasi kas ketverius metus).
Valiuta – euras (EUR)
Kalba – ispanų (katalonų, galų arba baskų)
Religija – katalikų




Vulkaninio tipo sala Tenerifė, viliojanti turistus puikiu oru ištisus metus – čia net apie 300 saulėtų dienų. Šilčiausiu laikotarpiu, vasarą, termometro stulpelis nerodo daugiau nei 28, o žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 19 laipsnių šilumos. Neveltui sala vadinama „amžinojo pavasario sala“, nors žiemos pėdsakų – sniego – taip pat galite pamatyti.

Tenerifės salos pavadinimas čiabuvių guančų kalba reiškia – „Snieguotą kalną“, nors pagal kitus šaltinius dėl joje esančio ugnikalnio, sala buvo vadinama „pragaro sala“.

Žmonės saloje gyveno jau akmens amžiuje. Pirmieji gyventojai – guančai, kurie saloje įsikūrė maždaug prieš 200 m. pr. Kr. Jų pėdsakai yra išlikę iki šių dienų. Šie žmonės buvo panašūs į skandinavus – aukšti, šviesiais plaukais, mėlynakiai baltaodžiai. Dar ir šiandien saloje galima pamatyti žmonių, kurie pasirinkę primityvų gyvenimo būdą – gyvena įrengtose kalnų uolose, augina gyvulius, tačiau verčiasi turizmu – į savo namus priima lankytojus, uolose įrengtame restorane kviečia paragauti tradicinių ispaniškų patiekalų
Pirmieji salas atrado senovės graikų ir romėnų jūrininkai.
1402-1405 m. prancūzų tyrinėtojas Žanas Betenkortas užėmė tris salas – Lanzarotą, Fuerteventurą ir Hiero. Bandė užimti ir Homeros salą, tačiau vietiniai gyventojai priešinosi beveik šimtą metų.
1495 m. ispanai galutinai užėmė Kanarų salas ir įtraukė jas į Kastilijos karalystę.
Saloms teko atlaikyti dar ne vieną ataką, kurių viena didžiausia – 1599 metais, kai olandų 74 laivų flotilė užpuolė salas su daug didesne armija, nei salose gyveno žmonių. Nepaisant sudegintų gyvenviečių, olandams nepavyko užimti salų.
Ilgai Kanarų salo būdavo paskutinė laivų sustojimo vieta atsargų papildymui prieš kelionę per Atlanto vandenyną.
Daugelis garsių keliautojų yra čia pabuvoję: 1519 m. – Magelanas; 1779 m. - Džeimsas Kukas; 1832 m. - Čarlzas Darvinas.
1983 m. Kanarų saloms suteikta autonomija.

Kanarų salyną sudaro septynios didelės salos ir keletas mažesnių salų, kurios susiformavo prieš 14 milijonų metų, išsiveržus šimtams povandeninių ugnikalnių. Tenerifė – didžiausia iš septynių Kanarų salyno sala, kurios plotas – 2034 kvadratiniai kilometrai, o Teidės ugnikalnis yra aukščiausias taškas visoje Ispanijoje, virš jūros lygio pakilęs net 3718 metrų. Saloje gyvena daugiau nei 850 tūkstančių žmonių, dauguma jų – ispanai.

Aplankykite Kanarų salas kovo mėnesį – tada čia žydi migdolai, kuriais nusėti beveik visi šlaitai.
Jei atvykote vasarį-kovą ir pamatykite Tenerifėje vykstančius karnavalus.
Atsipalaiduokite. Kanarų salų gyventojai – neorganizuoti ir nepunktualūs, užtat niekur neskuba ir dėl nieko nesijaudina. Patys pradėkite pokalbį – daug sklandžiau eis sutarti su vietiniais. Šypsokitės ir žiūrėkite į viską optimistiškai – tada pajusite, koks yra tikrasis Kanarų salų gyvenimas.